Nenoriu žvelgt atgal ir gaudyt
šešėlius, lydėjusius mane,
gyvenimas praėjo prošal –
gal pasiliko nykiame sapne.
Ar buvo mažai – gal daug –
matuoklė – lyg juosta guminė –
dabar nuleistą uždangą tematau –
baigiasi vaidinimas, baigiasi ir fiesta...
Tačiau gyvenimo katilas verda toliau,
stebiu, kaip po juo ugnis rusena –
man nei lengviau, nei šilčiau – tik mintys
grįžta į praeitį netolimą ar seną...
...............................................
Nesikeičia ir nesikeis diena –
gamtoje nuobodulys ašaroja –
įkyrios mintys tavęs nepaleis –
slėgs lyg riedulys apsamanojęs.
Ar zyziantis kandus uodas –
geliantis ir atsikratyti negali –
mano gyvenimas baltas ar juodas
ir susitaikau su savo liūdesiu giliu...          
Neverta net mąstyti apie tai,
mano esybei svarbi ši diena,
norisi pasiklysti medžių šlamesyj, 
deja, lietus – viršuje pilka danga ir aklina...