žaisminga metafora miego būsenai apibudinti: "Ilgai nepritraukia aviečių arbata
Pasaulio pabaigos – Neužmiegu." -- (taip ir yra žmonėms, gyvenantiems kūno lygmeniu, o kūno lygmeniu gyvena visas pasaulis, jau net ir kūno kultas prasidėjo - galima laisvai teigti, kad Žemėje jau kūno kultas – plastinės operacijos, treniruokliai, depiliatoriai, ir t.t.. ) tai tada metafora ir svari. Na, o kas gyvena jau ne tik fizinio (materialaus) kūno lygmeniu, tai niekaip nepavadins miego – pasaulio pabaiga; mat tada jau gyvenama australo lygmeniu - kada miegama. o jei būdraujant gebi astralinio kūno lygmeniu gyventi - tai jau gali paskambinusiai draugei, surasti jos namuose daiktą, kurio ji neranda, nes nepamena kur pasidėjo... negyvename juk mes (dominuojanti žmonijos dalis) tokiame lygmenyje - taip kad, puiki metafora, kurią pacitavau - poetiškai žaisminga, apibūdinant miego būseną. (PASIDŽIAUGIAU) toliau:
toliau poezija: "Galėčiau atrodyt
Kaip stilingas snigimas,
Bet trūksta jėgų.", - tik kodėl neatrodo (neatrasta priežastis, jei dar taikliai pajausti, tai poezija iki, bet įskaitant ir tą bet.)
ir toliau vėl poezija:
"Su manimi draugauja
Kiemo lapais  
Nepasidalinantys vaiduokliai,"
tai štai,  - patiko pacituota metafora, ir tos dvi poezijos miniatiūros.
 

Visi ramūs pro langą ir man neramu. Čia man labai prilipo. Tikra nemigos būsena. Iš principo, į trumpažanrius įdėjus, tai būtų perlas.