žiauriai fainai, slenguoju, bet man taip patinka :) ...Kiekviena skruzdė turi savo dievą ir savą maldą moka mintinai :)

nesimeldžia skruzdės Viešpačiui kaip lietau, nu supranti - nesimeldžia, jos jau su juo gyvena ir tik nežino, kad su dievu gyvena, ir skruzdės ir tigrai ir vieversiai - visi su dievu gyvena, tik žmogus jo ieško ir jam meldžiasi, kol praradęs ryšį ar silpnai jaučia, pasimeldžia ;) nepyk. tiek apie turinį. (suprantu metaforų galią, poeziją - bet matai apie ką aš, kada metaforos sulėkština tai, kas yra gilu, tada jau ir sakau - giliau yra, nesimeldžia skruzdė, jis su juo gyvena, žmogus ieško jo - meldžiasi.
na, o apie rašliavą - taip,  gražiai melodingai kalbi, porini, nu ir dekoruoji; šitas dekoratyvus,

bet lėkštesnis (minties gyliais) nei skruzdė yra iš tikrųjų, ar kiti gyviai išskyrus žmogų -  kokie jie yra. tai jau taip apie turinį ;)
žmogus didžiausias visų priešas ir baudėjas - bet jis ne viešpats, o su viešpačiu tai jau žinok jie gyvena, nėr jiems ko jam melstis ir atgailauti ką - jie darnoje su viešpačiu - visi tie parazitai vabzdeliai ir buožgalvėliai bei visokie žvėreliai gyvūnėliai ir ereliai paukšteliai (ir žmogus gyvūnėlis) bet tik jis ne su dievu – jis jo ieško, o anie kartu – yra DAO, bet nežino kad su dievu - matai, be nuodėmės...
 

Seniai lankiausi Ž.Ž. tiek daug naujo. Randu naujai, visai kitaip, skambančias eiles, nebūdingas ankstesnei kūrybai. Bet su malonumu perskaičiau.

Sveikas, kaip lietau. tu - stabilus (nuostabus) lyrikas. (Landšaftas, kurio vengiu). Bet šiuo atveju, randu kažkiek pagoniško ,,metalo" . Visumoje - patiko. Būk drūtas.

Nieks nepaneigs autoriaus turėjimą nepaprastos jautros grožiui, širdies švelnumo ir žodžio virtuališkumo...

Malda kontrastuoja su aplinkos veržliu judesiu. Talpus tekstas.

Gamtos dvasingumas darniai konsonuoja su eilėdaros tėkme, o žodžiai, nors kai kurie atrodytų sunkūs ir nepoetiški, Jūsų palytėti, tampa lengvi, trapūs, ažūriniai. Norisi priklaupti šalia skruzdės... Ačiū.