Nors mintys šoka nuo stogų kas naktį
tačiau iš ryto apsigobęs paltu vėl bijai sušlapti
sukurtum laužą jei turėtum akyse liepsnelę
bet juk bedarbis, sako, valkata, dar priedo geria
taip pamenu kalbėdavo vaikėzai apie šiandienį kristų
nebeieškoki senio akyje tu krislo
nes juk dažnai pakanka žodžio nulinčiuoti kūnui
o tu tuo tarpu nežinai, ar iš tikrųjų visko būna
ar gali prisikelt naktis atėjus ryto laikui
ar lyjant tris dienas be pertraukos nepasimiršta saikas
ar žodis gali kaip šakutė persmeigt sielą
o mano sesė klausia – kuo maitinasi šventieji?
Jie valgo praeitį, sakau, o vaikšto apsisiautę aukso rūbais
ryte maitinasi šventa rasa, o vakarais dažniausiai jau užsnūdę,
neprisišauksi
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2014-06-30 23:35:40
Jo... spekuliuoti sakraliais žodžiais, nėra !00% tas kelias, kuris užhipnotizuotų skaitytoją, žinantį, jog Kristus, ar Buda (buddha) tėra veiksmažodžiai...Eiliuojama, sakyčiau, nepriekaištingai, tačiau nuo ,,išaukštinto" per staigiai krentama į ,,Žemišką". Nesueitis kažkokia. Jei čia būtų balai, rašyčiau 3 iš 5, bet nesidžiaukite - aš ne paskutinis vertintojas...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-06-30 11:48:50
Šiaip kai kur nepagaunamas, persmelktas minties vingių ir nežinojimo – paveiku, pabaiga gera, taigi kūrinys įdomus. Bet pora žodžių dėl Kristaus. Šis veikėjas (įvaizdis, prasmė, atskaitos taškas etc.) pasitelkiamas dažnokai (ir neretai pavalkiojant), bet kai jo buvimas nesukelia klausimų, tiesiog viskuo, kas vyksta, be aiškinimosi tiki, tada gerai. Pavyzdžiui, „prie ežero“ (autoriaus Aš_Brolis). O čia kristaus vaidmenį (galbūt kaip tikėjimo tiesų, dvasinio pašnekovo) norisi aiškintis.
Skyryba arba visur, arba niekur.