Santrauka:
Pabodo klasikinis rimas. Čia irgi rimuota, tačiau kitaip.
Neišeik –
Tiek naktų pailsėjau...
Ten, kažkur tolumoj, kaukia šunys.
O ant beržo viršūnės —
Varnai.
Tu many gyvenai...
Šiaurės vėjas,
Kurį aš jaučiu –
Jis alsuoja šalčiu,
Vis stiprėja, stiprėja, stiprėja...
Neišeik,
Juk žadėjai
Apsirengt mėnesienos rūbu,
Kai naktis,
Kai brendi
Sapnu mano nurimusio ežero,
Kad abu
Vieną žvaigždę nuneštume
Į mėnulio rankas.
Neišeik,
Vėjas šiaušia bangas,
Tolumoj kaukia šunys...
Bet ant beržo viršūnės
Varnai lesa žvaigždes...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2014-06-29 08:09:34
Jūs stengėtės rimuoti ar perteikti kūrinio idėja?
Kai mergaitę palydi varnai... :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-06-28 12:54:00
...sodrus...su visais romantiniais kvapais ir garsais...erdviškai gyvas ir jausmingais...nauostabi būtų daina...gal kada išgirsiu ją...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2014-06-28 01:12:10
Apsiregt mėnesienos rūbu,
Kai inaktis,
Kai brendi
Sapnu mano nurimusio ežero...
Trupučiuką iškirpau, — nesusilaikiau...L abai patiko :)
Varnai tegul lesa toliau...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-06-28 00:28:57
Įsimenantis vaizdelis su rimtais jausmų ataudais.