Nenoriu rytdienos,
Kai vėjas drasko
Gyvus ir jau numirusius lapus...
Atrask mane,
Prašau, atraski
Ir rudenio daugiau nebus,
Nebus sausų beverčių smilgų,
Prigulusių po švininiu dangum.
Ak, kaip tavęs aš pasiilgau.
Ar nematai –
Erškėtuogėm degu,
Degu klevu prie tavo vartų,
Žara kas vakarą languos...
Ištarki vardą.
Jei ištartum
Ir jei sakytum,
Kad ilgiuos –
Nebūtų rytdienos,
Kai vėjas drasko
Gyvus ir jau numirusius lapus –
Ištirps šalna tarytum vaškas
Nuo tos ugnies...
Ir rudenio nebus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-06-28 00:41:11
Geros eilės. Taip, vardas – dvasinis kodas...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2014-06-28 00:24:15
"Nuo tos ugnies... Ir rudenio nebus."
Labai puikus eilėraštis !
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-06-27 13:05:43
Kunkuliuojanti siela trykšta jausmų pilnatve, dainingai, vaizdingai ir sklandžiai. Ne be reikalo rikiuojasi po kiekvienu eilėraščiu Jūsų lyrikos gerbėjų eilė.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-06-27 09:00:42
Na, čia, matyt, daug uždarytų į eilėraščio narvą. Gražu.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2014-06-27 08:35:46
Ruduo visada bus ir širdyje ir gamtoje...Malonu skaityti.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2014-06-27 07:37:50
skaitau ir žaviuosi:)
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-06-27 01:10:34
na kai kas išmintingai pastebėjo: jūs čia geriausias o kai ne kas lai sprogsta iš pavydo ir išsitaško bus tada ramu :)