Nenoriu rytdienos,
Kai vėjas drasko
Gyvus ir jau numirusius lapus...
Atrask mane,
Prašau, atraski
Ir rudenio daugiau nebus,
Nebus sausų beverčių smilgų,
Prigulusių po švininiu dangum.

Ak, kaip tavęs aš pasiilgau.
Ar nematai –
Erškėtuogėm degu,
Degu klevu prie tavo vartų,
Žara kas vakarą languos...

Ištarki vardą.
Jei ištartum
Ir jei sakytum,
Kad ilgiuos –
Nebūtų rytdienos,
Kai vėjas drasko
Gyvus ir jau numirusius lapus –
Ištirps šalna tarytum vaškas
Nuo tos ugnies...

Ir rudenio nebus.