Lietuva — pakelės gėlė

Santrauka:
Lietuvai, dar tada, kai ji tik kilo...
O dabar kas jos laukia?
Po ilgos žiemos, gilaus sniego
ant numindžioto tako pakelės
trapi gėlė, pabudusi iš miego,
suprato — išnykti negalės.
 
Žvelgia godžiai į melsvą tolį,
trokšta švelnių saulės spindulių,
jai stigo motiniškų rankų,
paguodos žvilgsnių sesių gėlių.
 
Jos tikslas sukrauti gyvybės žiedą,
apsaugot nuo vėtrų, piktų žmonių,
nors šalia sunkūs ratai rieda,
neatsisakys savo siekių kilnių...

Seniai čia protėviai paliko,
todėl šaknis įleido giliai,
blogiui, piktoms jėgoms nepatiko,
jog šį mažą lopinėlį saugo stropiai...

1992 m.
Rena

2014-06-26 07:35:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-06-26 18:49:34

Sutinku su Vaiva - dabar ne tai svarbiausia ir svarbu kada rašytas. Bet dabar patriotai yra nykstanti rūšis, deja...

Vartotojas (-a): Vaja

Sukurta: 2014-06-26 14:50:05

Trapiai ir jautriai anuomet parašyta, turbūt ir tekstas autorei daug reiškia. Aišku, vietomis yra pastrigimų, bet gal ne tai dabar svarbiausia