Santrauka:
Mangusta arba mangustas – čia kaip kurioje literatūroje. Be galo mieli, guvūs žvėreliai. Galima net prijaukinti. Tačiau niekada nepriversi daryti tai, ko jie nenori...
Tavim alsuoja gatvės miesto...
Ir aš giliai įtraukiu minią.
Diena – lyg peilis pjautų sviestą,
Ji – ne pirma, ne paskutinė...
Ir taip retai retai tebūna,
Kad mintys pailsėtų parke,
Kai troleibuse sėdi kūnas.
Už lango lietūs tyliai verkia.
Ar saulė šypsosi. Kreivai tik...
Šešėlis medžio tiesia ranką...
Tik tu ištiesti jos neleidi.
Ir vėl diena tave praranda...
O naktį... Naktį būna šalta,
Nemiegant noris atsibusti.
..................................................
Po vieną vaikšto ant asfalto
Du vieniši pilki mangustai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lolita
Sukurta: 2014-06-25 00:35:31
Kadais skaičiau ir labai patiko berods Jono Mačiukevičiaus sugalvota mintis:"gera būt vienam pabuvus dviese, ilgesys neturi balso ir nešaukia".. tai va ir tie mangustai :)), jei pabūtų dviese, išsiskirtų su šypsenomis :)
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2014-06-24 19:04:43
patiko vaizdu ir turiniu
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-06-24 18:41:36
Išties tas vienišumas pasijaučia
Vartotojas (-a): Lacrima
Sukurta: 2014-06-24 18:34:23
Nijolenos komentaras nei kiek ne prastesnis už kaip lietaus eiles.... :)
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-06-24 13:20:09
Sutinku su viskuo, ką parašys moterys.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-06-24 07:30:05
Kai vyras rašo lyriką, jis įeina į moters sielą. Tad išpažintis apie Jūsų vienatvę kvepia gudrapypkiavimu. Šelmis vienok esate. Jei kas ir prisijaukina mangustą, tai būna itin retai...