Tavim alsuoja gatvės miesto...
Ir aš giliai įtraukiu minią.
Diena – lyg peilis pjautų sviestą,
Ji – ne pirma, ne paskutinė...
 
Ir taip retai retai tebūna,
Kad mintys pailsėtų parke,
Kai troleibuse sėdi kūnas.
Už lango lietūs tyliai verkia.
 
Ar saulė šypsosi. Kreivai tik...
Šešėlis medžio tiesia ranką...
Tik tu ištiesti jos neleidi.
Ir vėl diena tave praranda...
 
O naktį... Naktį būna šalta,
Nemiegant noris atsibusti.
..................................................
 
Po vieną vaikšto ant asfalto
Du vieniši pilki mangustai...