Koks žaismingas lelijų lieptas,
Vis kartoju tave,
kartoju…
Tarsi lūpomis žaizdą liesčiau
Prie raudono
saulėtekio kojų.
Be tavęs mane sapnas palieka,
Vėl susisuku
tyliai į sraigę,
Nors žinau, kad su távim niekas
Niekada,
niekada nesibaigia.
Ta svajinga jausmų paletė,
Įsivėlus
drugiais į plaukus.
Žvaigždės drėgnus pečius apglėbia
Ir į naktį
mane įtraukia.
Lyg atrodo, kad kvapnų gūsį
Juslės gaudo
ir žaidžia, žaidžia…
Bet naktis taip nenoriai dūsta,
Ir vis tiek
ji manęs nepaleidžia.
Tad šiąnakt ant lelijų liepto,
Vis kartoju,
tave kartoju…
Kol brendi tu taku gėlėtu,
Mėnesiena
neturi svorio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-06-25 07:55:03
Koks žaismingas lelijų lieptas... ir svajinga jausmų paletė... Kol brendi tu taku gėlėtu... Tiesiog atsikartoja Jūsų eilių žodžiais visa esmė. Gamtos vaizdiniai labai gražiai siejasi ir vientisai liejasi į lyriškai pakylėtą būseną. O Lelijų lieptas jau toks nuotabus vaizdinys, vaizduotėje suplevena kaip grakščiai nutapytas ant šilko šalio:)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-06-23 18:12:47
Per gamtos vaizdinius perteikti stebuklingi jausmų krutėjimai, o priemonės pasirinktos savitai, jautriai ir sklandžiai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-06-23 14:58:12
Nepaprasrai skaidri lyrika, deduos savo lobynan