Ištįsta spindulys blyksniu vangiu,
Apakinęs tave — sunku pažinti.
Auksinės žuvys miega ant bangų,
Delnuos jų žvynai deimantėliais spindi.
Jas glosto lūpų virpesių seka,
Susipina pašvaistėm paukščių kelias.
Nuglosčius paribį lengva ranka,
Priglunda ilgesiu ant mano kelių.
Ir vėl iš naujo intriga jausmų,
Suvėlė pirštai perlamutro miglą,
Atšilęs pumpuras vėsių dienų,
Žiedais apmėtė šaltą vyzdžio stiklą.
Įstrigęs properšoj anų jausmų,
Veržiesi spinduliu į mano langą,
O ryto šviesą natomis sparnų,
Grakščiai išgroja vieversiai padangėj.
Vienam per siaura properšoj, matau.
Vidaus gelmė užkimusi, bet rauda.
Aš tik galiu mielai priminti tau,
Nežaisk daugiau gyvenimo, nes skauda.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-06-23 11:09:13
Labai labai talentingai, deduosi ir savo skrynelen
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-06-22 23:08:56
Labai jausmingai ir gražiai išausta.
Sudėliojus į soneto formą, gautųsi puikus sonetas... :)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-06-22 21:18:26
Puiku, į mėgstamiausius iš karto.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-06-22 19:40:22
Na tikrai sunku abejingam likti tokį darbą skaitant. Labai skaidru. Raiška, turiniu.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-06-22 16:39:12
Giedra lyrika nepalieka abejingų jausmų.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-06-22 16:22:24
Šviesus, šiltas ir lyriškas, šito iš Jūsų neatimsi...priglausiu
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2014-06-22 15:00:05
Tarsi išvyniojami jausmai...