Pasakykit, debesys baltieji,
Ar iš ten žemelė mūs graži,
Kaip ir man, įbridusiam į pievą,
Dobilų, ramunių vidury?
Ar jūs matote Nevėžio vingį,
Savo blyškų veidą vandeny?
Gal tik plaukiat dangumi aptingę,
Abejingi, vėjo genami?
Suprantu, kad klausti nereikėjo,
Pakerėti esat kaip ir aš,
Juk tiek daug margų gėlių prisėjo
Vasara į žydinčias lankas.
Viskas puokštėn nuostabion supinta —
Debesys ir upės žydruma,
Kad žmogus galėtų būt laimingas
Gimtoj žemėj, savo namuose.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-06-21 22:43:56
Man įdomesnis kitas momentas – tėviškės dangus ir žemė.
… supinta – Debesys ir upės žydruma, / Kad žmogus galėtų būt laimingas > debesys ne tik danguje, bet ir susilieję ar bent jau atsispindėję žemėje. Lyriškas tūris.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-06-21 14:24:55
Tiesiog įplaukė gilyn ir pasiliko tie nuostabūs vaizdiniai, Ačiū
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-06-21 11:01:34
Nuoširdus ir tikras pokalbis.