Užmerkė nakviša seniai žiedelį švelnų...
Naktis trumpa, rytoj gi vėl prabus.
Auksinį žiedą kels aukštai į dangų,
Vilios bites, atklydusius drugius.
Tik čia, man prieš akis, maža gėlelė šviečia,
Sustingo nuotraukoj lašelis šilumos,
Kad naktyje paliktume minutei dviese,
Nors būtų ji sode, o aš — savo namuos.
Ką sapnuose regės — man nežinoti,
Kad tik iš jų nežadintų lietus,
Gal teks rytoj akimirkai sustoti,
Akim paliesti žiedlapių šilkus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-06-20 19:20:26
Jūs - gamtos dainius...
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-06-20 17:02:16
Paglostantis tekstas... :) švelnus toks
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-06-20 14:50:43
Pastabumas ir meilė... Gražu, nuoširdu.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2014-06-20 13:57:13
Puiku! Ar dar yra koks augalėlis neaprašytas? :)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2014-06-20 11:50:27
Lietuvos ir jos gamtos mylėtojo jausmai nedyla...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-06-20 10:37:31
Kaip ir visada apie gamtą, gėles gražiai šis autorius sugeba „akimis paliesti žiedlapių šilkus".