Jaunystės mieste
Trãpiai skamba po kojom balandžio ledinis miražas
Ir prabyla širdis metronomu (keliauju gatve).
Taip pažįstamą, tokį brangintą, nutolusį, savą
Vės bandau prisimint. Neišbluks tie vaizdai niekada.
Aukštos natos į debesis kyla, prisnūdę šešėliai
Švelniai plaukus paliečia nematoma tavo ranka.
Lyg skaičiuotų praleistus metus. Atpažįstamas vėlei
Braunas jausmas sugrįžęs, suvirpinęs sielą tada.
Gal pašaukt? Nevalia. Nuriedėjęs pakalnėn gegužis
Orą drebina vis nenutrūkstama savo gaiva.
Šitiek metų atgal... Neužmirštamas pažadas ūžia.
Šitiek metų... Pasimetusi mūsų lemtis išbraukta.
spika
2014-06-20 09:24:06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-06-21 15:45:35
Išgyventas stiprus jausmas įręžia savo žymę visam... kartais mintimis vėl gražinantis į palaimintą būseną... taip ir užsupavo tas jausmas eilėse...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-06-20 15:02:13
Jautriai, gražiai suguldytos nostalgiškos mintys ir jausmai... Ach, kaip gaila (ir man) pakalnėn nuriedėjusio gegužio... :) Puikus eil.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-06-20 14:05:37
Apgalvotas, sklandus:)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2014-06-20 14:01:54
Išgyventas... iki pat atokiausio virptelėjimo.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2014-06-20 11:42:03
Buvo malonu skaityti.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-06-20 10:04:27
Labai persmelktas išgyventos patirties tikrumu tekstas.