tamsa ir aš tyla ir aš – sunkumas
atrast nors kiek bendrumo
nors kiek nors tiek
kiek telpa grunte vienišam
kauburyje kietėjančiam po lietvamzdžiu
ir vasaros dangum
rašyti paprastai
kaip slėnyje mirties
nustosi manimi tikėti
aš šaltas šiltas tik atokaitoje
temstant
po vasaros dangum
skriesiu
vandens paviršiumi
atsimušdamas šokinėdamas
kol pasinersiu
į paprastą rašymą
gyvą agato atodūsį
jeigu tik tikėsi
galiausiai mes būsime viena
šalčio neliks
brėkštantis rytas tu
minantis
menantis dviratį
žaliais kartoniniais pedalais
tamsa ir aš tyla ir aš – sunkumas
sunkumas. sunkumo nelieka
tik aš
sėdinti ant šalto tavęs
mėnuliui gulant į naktį
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2014-07-04 09:18:53
per daug to "sunkumo" visur, nors kiek, ktek ir panašių balastinių detalių
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-06-20 09:13:41
tikrai šaltas ir sunkus, įtikinamai
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-06-20 00:14:16
Kūrinys primena akmeninės širdies dunksėjimą. Tikriausiai tokį žmogišką įspūdį sudaro rašymas, nors, aišku, raštai būna ir kitokie – reiškinių, dirvos, dangaus, vandens, to paties akmens.
Atrodo, kad kalbama apie priartėjimo norą, gelmę. Rašyti paprastai – pasiduoti natūraliam vyksmui, artėti prie esmės (rašyti paprastai / kaip slėnyje mirties – grynumas). Taip per akmenį būtų įdomiai pažiūrėta į viską gamtoje. Vieninteliai žali kartoniniai pedalai jokiam įsvaizduojamam kontekste neranda vietos.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2014-06-19 23:12:59
skriesiu
vandens paviršiumi
atsimušdamas šokinėdamas
kol pasinersiu
į paprastą rašymą
gyvą agato atodūsį
Kaip tikroviškai...
Labai patiko šios eilės.
jeigu tik tikėsi