tamsa ir aš tyla ir aš – sunkumas
atrast nors kiek bendrumo
nors kiek nors tiek
kiek telpa grunte vienišam
kauburyje kietėjančiam po lietvamzdžiu
ir vasaros dangum

rašyti paprastai

kaip slėnyje mirties

nustosi manimi tikėti
aš šaltas šiltas tik atokaitoje
temstant
po vasaros dangum
skriesiu
vandens paviršiumi
atsimušdamas šokinėdamas
kol pasinersiu
į paprastą rašymą
gyvą agato atodūsį
jeigu tik tikėsi

galiausiai mes būsime viena
šalčio neliks
brėkštantis rytas tu
minantis
menantis dviratį
žaliais kartoniniais pedalais

tamsa ir aš tyla ir aš – sunkumas

sunkumas. sunkumo nelieka
tik aš
sėdinti ant šalto tavęs
mėnuliui gulant į naktį