Atminimų pieva

Santrauka:
Aldonai Š.
Junti, kai angelas ateina tyliai
Ir prisiglaudžia švelniai prie peties.
Jūs kalbatės dabar kitaip – nebyliai,
Bet virpteli jautri nata širdies...

Jau siela kiek atlėgus. Tau be grimo
Pražysta tyru ilgesiu veidai...
Viena brendi per pievą atminimų
Su žemėj netesėtais pažadais,

Kurių tesėt nebuvo judviem lemta,
Nes šičia, Motin, Tu viena likai,
O iš aukštai balta plunksnelė krenta...
Nutolsta angelas... Ką saujoje laikai?
Eiliuotoja

2014-06-18 11:24:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2014-06-25 08:28:52

Skaudus išsiskyrimas... Švelni elegija, jautriai virpantys žodžiai ir nuoširdumas eilutėse, tyliai ir jaudinančiai lieka...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-06-20 09:05:02

Labai subtiliai ir jautriai išsakyti jausmai, ačiū. Priglausiu

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-06-19 22:26:05

Švelniai ir jautriai paminėta eilėmis

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2014-06-18 16:14:54

Nepaprastai gražus eilėraštis. Širdies nata, kas gali būti jautriau. Priglausiu.

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2014-06-18 14:20:10

Paskutiniam posme taip subtiliai, gražiai ištrupa nežemiškas potyris.