Junti, kai angelas ateina tyliai
Ir prisiglaudžia švelniai prie peties.
Jūs kalbatės dabar kitaip – nebyliai,
Bet virpteli jautri nata širdies...
Jau siela kiek atlėgus. Tau be grimo
Pražysta tyru ilgesiu veidai...
Viena brendi per pievą atminimų
Su žemėj netesėtais pažadais,
Kurių tesėt nebuvo judviem lemta,
Nes šičia, Motin, Tu viena likai,
O iš aukštai balta plunksnelė krenta...
Nutolsta angelas... Ką saujoje laikai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-06-25 08:28:52
Skaudus išsiskyrimas... Švelni elegija, jautriai virpantys žodžiai ir nuoširdumas eilutėse, tyliai ir jaudinančiai lieka...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-06-20 09:05:02
Labai subtiliai ir jautriai išsakyti jausmai, ačiū. Priglausiu
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-06-19 22:26:05
Švelniai ir jautriai paminėta eilėmis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-06-18 16:14:54
Nepaprastai gražus eilėraštis. Širdies nata, kas gali būti jautriau. Priglausiu.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2014-06-18 14:20:10
Paskutiniam posme taip subtiliai, gražiai ištrupa nežemiškas potyris.