Junti, kai angelas ateina tyliai
Ir prisiglaudžia švelniai prie peties.
Jūs kalbatės dabar kitaip – nebyliai,
Bet virpteli jautri nata širdies...

Jau siela kiek atlėgus. Tau be grimo
Pražysta tyru ilgesiu veidai...
Viena brendi per pievą atminimų
Su žemėj netesėtais pažadais,

Kurių tesėt nebuvo judviem lemta,
Nes šičia, Motin, Tu viena likai,
O iš aukštai balta plunksnelė krenta...
Nutolsta angelas... Ką saujoje laikai?