Kai pasiilgsi

Kai godos aitvaru pakyla,
Ar jas besuvaldyt man?
Jei tu sudrumstum kurčią tylą,
Tą atpildu laikyčiau –
Už vakarus, kuomet vienatvei
Į skverną įsitvėrus,
Viena apytuštėje gatvėj
Su ilgesiu derėjaus:
Palik, nes vakaras grūmoja
Vėl nemigą atnešti...

Tuomet, man sielą atlapojęs,
Ir vėl užstūmei skląstį.
Žinau, išbūtas mūsų laikas
Ir tavo sieloj guli,
O pievoje, kur žodžius raikėm,
Pramintą taką turim...
Čia, gatvėje, manieji žingsniai
Atodūsiais nuaidi...
Kai vėl manęs tu pasiilgsi, –
Jau būsiu tau atleidus...
 
Eiliuotoja

2014-06-17 13:49:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2014-06-17 16:24:11

Kai vėl manęs tu pasiilgsi, –
Jau būsiu tau atleidus...
> moteriška:)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-06-17 15:50:22

įdomi pabaiga...ir visas OK

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-06-17 15:33:39

išties toks skraidus, plevenantis, ilgesingas

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-06-17 14:15:31

Tik keletas kūniškų įvaizdžių - aitvaras, skvernas, skląstis... Labai daug efemeriškumo, lengvumo, plevenimo. Kaip ir priklauso dvasingam jausmų išsiliejimui.