Santrauka:
Brangiausiajam
Kai nebuvo lietaus
krito žiedlapiai kvepiančių slyvų
tavo delno vėsa nuramindavo sieloje skaudulius
gi dabar lietumi glostau tavo akis
nes myliu
nes tikiu
kaip prieš daugelį metų
randamės
tu pažįsti takus
išvingiuotus per manąją širdį
juos skausmu ir raudom
ir kvatojimu nupiešėm mudu
taip lengvai
vakare nurausvėjusiom raidėm
padalydavom dieną
į rytdienos rasą ir grūdą
obuoliais apsunkstu
sirpios braškės per lūpas nusvyra
ar jauti kaip esu
po širdim po delnais
kaip myliu
ar girdi
basomis per takus
apkvaitimais po liūčių
ateinu į namus
kaip viltis
Pasilikti
ir Būti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-06-15 17:16:12
Jei neklystu, čia tarsi dvi dalys. Gerai sirpinama, bet tvirtinimas po širdim po delnais kaip myliu gal ir nebūtinas.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-06-15 15:31:38
...atrodo, lyg būtų rašyta tarp dažnėjančių širdies dūžių...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-06-14 15:39:08
taip šiltai ir skaidriai
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2014-06-14 13:15:12
Puiki, pasiilgta Jūsų poezija su talpia potekste. Ačiū.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-06-14 11:37:41
ar girdi
basomis per takus
apkvaitimais po liūčių
ateinu į namus
kaip viltis
Pasilikti
ir Būti ........................kaip pleištas visame eilėraštyje, kaip giesmės priedainis. Gera, kad yra mylimų ir mylinčių. Pasiilgus buvau autorės širdies tvinksnių :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-06-14 09:05:46
Labai pradžiugau vėl atradusi Tavo lyriką - sodrią, nesumeluotą ir vaizdingą. Esi šaunuolė, kad nenusvyra širdis. Linkėjimai.