Nubalo žolė, biržely nubalo...
Ne dėl šalnos, ne dėl šalnelės.
Naktį krito žemyn, nieks nesugavo
Žiedo nuo jazmino šakelės.
 
Vėjas, ir tas, nesuskubo pagauti,
Lig lauko, lig miško nunešti,
Eglei į skarą žvaigždelėm įausti,
Mažais žiburėliais uždegti.
 
Paliko žolėj, liko žaliojoj
Žiedlapėliai šilkiniai,
Bitės, drugeliai grįžti viliojo
Veltui — nesugrąžino.
 
Tai ne vasaros sniegas, tai skubančios dienos
Saulėje tirpsta.
Vietoj tų, kur nelieka, atbėga dar vienos —
Vyšniomis sirpsta.