Nubalo žolė
Nubalo žolė, biržely nubalo...
Ne dėl šalnos, ne dėl šalnelės.
Naktį krito žemyn, nieks nesugavo
Žiedo nuo jazmino šakelės.
Vėjas, ir tas, nesuskubo pagauti,
Lig lauko, lig miško nunešti,
Eglei į skarą žvaigždelėm įausti,
Mažais žiburėliais uždegti.
Paliko žolėj, liko žaliojoj
Žiedlapėliai šilkiniai,
Bitės, drugeliai grįžti viliojo
Veltui — nesugrąžino.
Tai ne vasaros sniegas, tai skubančios dienos
Saulėje tirpsta.
Vietoj tų, kur nelieka, atbėga dar vienos —
Vyšniomis sirpsta.