Susikursiu tave iš pavasario,
Kad mane tu praverti gebėtumei,
Naujo lapo šilku
Tu rėdysies droviais paryčiais,
Puikios formos ryškės
Beišblunkančioj brėkštančioj prieblandoj,
Bet aš ryšiuos tave
Tarsi laiką iš glėbio paleist,
Kad nuspręstumei pats,
Ar tikrai tau esu Penelopė
(Kam laikyt prie savęs
Nepažinusį, kas troškulys?),
Nes tikrumo žaizda
Taip, kaip melo rakštis, neįsopsta.
Vieno žodžio neliks –
Nežinosim, ką reiškia „toli“...
Nusipiešiu tave aš iš vasaros,
Kad mane tu sugundyt gebėtumei,
Kai plaštakėm nutūps
Visą kūną lengvi bučiniai,
Kad lyg pievoj many
Nebeliktų nežydinčios vietos,
Ir išnyks kitas žodis –
Užmiršim, ką reiškia „seniai“...
Aš nuausiu tave iš rudens,
Kad mane tu pripildyt gebėtumei
Ne svariu derlumu –
Išlikimo dvasinga jėga,
Ir tarp žodžių visų
Nebeliks trečio žodžio minėto,
Kuris reiškė lig tol
Tarsi kirtis kirviu – „pabaiga“...
Nulipdysiu tave iš žiemos,
Kad mane prijaukinti gebėtumei –
Iš tamsos gaivalų
Atsineštum šviesiausius sapnus.
Ledas, sniegas ištirps...
Tu svajonėse būsi pradėtas,
O po to bus vis tiek,
Ar bent žodis iš lūpų išsprūs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-06-13 17:03:35
tarsi metų laikų rapsodija, kartu ir švelniai ir užtikrintai ir jautriai.Žiauriai gražūs posmai
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-06-13 16:51:51
Na, žodžiai it iš gausybės rago - sodrūs, vaizdūs, įtaigūs.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-06-13 15:08:12
Visuomet stebinat ir džiuginat minties brandumu, jausmų gilumu, neišsenkamu žodynu, nepakartojama raiška. Nepraleidžiu nepaskaičius jūsų eil. Šį pasidėsiu. Ačiū.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-06-13 12:28:36
Per visus keturis metų laikus ir gyvenimo slinktis, ir romantiška, brandi širdis, pilna išminties nenutrūkstamai, savaip, jautriai audžia amžinąjį lūkestį, paskutinėse eilutėse išgyventos esmės net skatina stabtelti. O visas Kūrinys sukuria visavertį pojūtį, ir svajonę turbūt galima būtų įvardinti Jūsų nuostabiais žodžiais – Išlikimo dvasinga jėga. Sodri širdies poezija žavi natūraliai plaukiančiom mintim.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-06-13 10:52:00
Nuostabiai sodrios eilės, gimstančios iš mylimojo ilgesio, svajonės ir vilties. Tuo pačiu jos tokios realistiškos...