Nenusivilkęs darbo skarmalų
geriu kartų proletarinį alų
ir žodžius daug kartų malu.
Gal toną miltų cemento nori
ar pakaks tik
memento mori?
Klausia sodrus baritonas iš oro.
Užuodžiu momento rimtį orią.
O ne, broli, beprotiškai noris
tik svaigaus dūmo
filip moris.
Kaip Dievulio smilkalų iš tiesų,
kad likimo vingius ištiesintų,
kad kelią parodytų tiesų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-06-10 22:16:27
Bylojama apie pasirinkimo laisvę ir prioritetų skalę: ima viršų ne kokie rafinuoti išvedžiojimai, o paprasti (ir tuo pačiu stebuklingai gaivinantys) dalykai! Dūmu viskas baigsis, tai koks skirtumas – štai čia filosofija. Šiapusinio gyvenimo troškulys malšinamas per savinaiką, tamsą, maksimaliai.
Sakyčiau, kad tai ir gyvenimo poezija, o tu pačiu poetinė proza.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-06-10 18:51:31
Nevok! Nelok!
ir minčių neeikvok :))
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-06-10 16:21:54
man patiko tokia lengvutė ironija