Nenusivilkęs darbo skarmalų
geriu kartų proletarinį alų
ir žodžius daug kartų malu.
 
Gal toną miltų cemento nori
ar pakaks tik memento mori?
Klausia sodrus baritonas iš oro.
 
Užuodžiu momento rimtį orią.
O ne, broli, beprotiškai noris
tik svaigaus dūmo filip moris.
 
Kaip Dievulio smilkalų iš tiesų,
kad likimo vingius ištiesintų,
kad kelią parodytų tiesų.