Atsisveikinant

Kai stabtelėjai, skyrė mus tik du laipteliai –
Man tereikėjo nusileisti, tau – pakilti.
Abiems po žingsnį... Neišdrįsom. Ar mums dera?
Išsaugojau nuglostantį tik tavo žvilgsnį...

Ne paskutinį kartą juk buvai užėjęs?
Čia žodžiai liks, nors pavėluotai dovanoti, –
Tokie juk nepasimeta, nenuvertėja...
Ar leista bus man sapnuose jais užsikloti?
Eiliuotoja

2014-06-09 16:22:08

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2014-06-09 21:59:57

Trumpai daug pasakantis, ačiū - imu

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-06-09 17:51:28

Subrandintas, išlaikytas...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2014-06-09 16:25:50

Neretai pasitaikanti gyvenimų skeveldra. Įtaigiai sudėta.