Kai stabtelėjai, skyrė mus tik du laipteliai –
Man tereikėjo nusileisti, tau – pakilti.
Abiems po žingsnį... Neišdrįsom. Ar mums dera?
Išsaugojau nuglostantį tik tavo žvilgsnį...

Ne paskutinį kartą juk buvai užėjęs?
Čia žodžiai liks, nors pavėluotai dovanoti, –
Tokie juk nepasimeta, nenuvertėja...
Ar leista bus man sapnuose jais užsikloti?