O mano brangioji kvepia mėtomis
tirpsta kasnakt medum arbatoj
kai sėdim svajones kalbėdami žvilgsniais
išraustam ir šypsomės tirpstančiai žvakei

ir žaidžia šešėliai ant popieriaus stiklo
ir droviai palinksta jie vienas prie kito
nuo seno žibinto šviesos atsispindi
laimingos dvi vaikiškos sielos

ir dviese taip šilta jauku nors ir tylint
tik plazda akyse drugeliai naktiniai
ir skrenda į šviesą ir taip netikėtai susvyla