Lyg rugiagėlę rankom žydrynę paliesiu,
Nuo kvapniųjų žiedų jau plasnoja sparnai.
Pasistiebusi uostau baltą žiedą akacijos,
Mintimis nuklajoju saulės šypsnio takais.
Vėjas paliečia plaukus, švelniai stumteli skristi.
Plaukia debesys luotu — gal priglaus, paplukdys.
Ach, tos ilgesio dienos, jos tarytumei lieptas
Širdį kelia į dangų ir sūpuoja viltim...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-06-06 12:51:10
Gaivus lyrikos dvelktelėjimas.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-06-06 10:45:47
Visai gražus atodūsis. Gal pradžioje kiek daugokai žydrynės ir kvepėjimo, nors turėtų kurti tokią skaidrią vasaros nuotaiką, kaip tik ją šiek tiek apmalšina. Nors yra šiame tekste traukiančios vasariškos skaidrumos.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2014-06-05 19:04:34
... gražūs ilgesio sparnai svaigiai kelia virš kasdienybės, kur viltingais lieptais pražydusi vasara... tikrai nuostabu...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-06-05 19:01:13
Kaip atodūsis.