Lyg rugiagėlę rankom žydrynę paliesiu,
Nuo kvapniųjų žiedų jau plasnoja sparnai.
Pasistiebusi uostau baltą žiedą akacijos,
Mintimis nuklajoju saulės šypsnio takais.
Vėjas paliečia plaukus, švelniai stumteli skristi.
Plaukia debesys luotu — gal priglaus, paplukdys.
Ach, tos ilgesio dienos, jos tarytumei lieptas
Širdį kelia į dangų ir sūpuoja viltim...