Santrauka:
Akimirka iš susitikimo su kurso draugais
Medžiai pražyla, tik ne mes,
O metai bėga į vestuves
Su saule saule, bet nespėja --
Sugrįžome į baltą vėją,
Jaunystės vėją, įsisupę
Į sraunią atminimo upę,
Ten meilės ir svajų laivai...
– Ar mano nuotrauką laikai,
Žvelgi į ją nors paslapčia,
O saule mano ir kančia?
Sakai man tu pašnabždomis,
O medžiai žyla, žyla vis...
Ką jie baltai taip pranašauja?
Semiu jų šerkšno pilną saują,
Bet jis toks karštas, lyg lava --
Jaunystės meile, tu gyva!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-06-04 09:40:31
Toks lengvutis
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2014-06-02 21:07:05
Kokie nuostabūs pražile medžiai, taip dvelkia prisiminimais ir pirmąją meilę.