Kitas laikas

Dabar su minčių vėju lankau praėjusį laiką,
lenkiuosi metams, kurie nesugrįžta,
vaikštau po namus, kuriuos seniai palikau,
stoviu kambary, kur dar liko artimųjų vėlės.
 
Tada turėjau laikrodį, kuris beprotiškai skubėjo,
labai greitas, su juo visur pirmas buvau.
Dovanojo vaikui, kuris greičiau suaugti norėjo.
Neliko vaiko pėdų – žolė paslėpė jas jau.
 
Dabar turiu brangesnį ir tikslesnį laikrodį,
kuris rodo tikslų ir brangų mano laiką.
Jo rodyklės nukreiptos į tikslą, skaičiai šviečia,
bet jis tyli ir džiaugtis minute nekviečia.
 
Tada minučių nemokėjau skaičiuoti,
dabar nėra laiko gailėtis metų ir save barti.
Sunku tylėti, nusilenkti. Sunku praeitimi tikėti  
kaip nuolankios moterys juodom skarelėm...
 
Dabar lyja? Glosto veidą lašai. Skleidžiu skėtį.
Ašaros srūva lėtai, bet tu jų šiandien nematai...
Praėjęs laikas negrįžta, mama,
ne tie dabar metai, kiti jau dabar laikai. 
 
Langas Indausas

2014-05-28 13:34:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2014-05-28 23:57:00

Autorius kitoks, bet mintys tikrai geros- gilu ir prasminga

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-05-28 22:10:36

Praleidau momentą, kada Langas Indausas persikūnijo. Štai, ką reiškia, kada retai svetainėje pasirodau :(

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2014-05-28 18:12:24

Prasminis gilus tekstas. Pasijutau taip, lyg būtumėte eilėmis prisilietęs asmeniškai..

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-05-28 14:27:36

Vidurinysis posmas –  būties šerdis. Nuo jos gražiai švytuoja rodyklės, ryškėja pakitęs mechanizmas. Pakitusi laiko ir kitko samprata.
Įrodinėti nereikia (priešpaskutinė eilutė), nors gal tai buvusio vaiko refleksija, savianalizė iš dabarties pozicijos. Ne veltui paminėtas minčių vėjas.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2014-05-28 13:51:06

Kiti laikai, kiti vaikai...