Tyliai kapsint tikėtoms sekundėms, lašas po lašo
Išdalina save apsigaubę besote srove,
Aštrūs žvilgsnių spygliai tikrovę užrašo,
Dabarty sugerti atspindžiai stikluose.
To švytėjimo mirksniai — išgaravę troškimai,
Susipynę mazgai surišti jau minčių gelmėse.
Žodžiai, kurie vienas kitą dar gina,
Nes kažkur netoli viešpatauja tyla.
Tiktai laikinos sankryžos, slinktys ir kryptys,
Nesudėti taškai paslapčių laukime,
Ne stebuklai — miražai spalvoti tik gintis.
Pralaimėjusių šitam kare nebėra.
Tik šviesa.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2014-05-28 11:58:59
Paskutinė strofa ypatingai kryptinga - pasiekianti tikslą.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-05-27 23:02:50
Įdomus. Net kelissyk perskaičiau. Išmintis ir mintis viename.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-05-27 20:54:13
Gilus kaip upė
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2014-05-27 17:31:40
Norėjau kažką išskirti, bet negalėjau - prasmingas visumoje.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-05-27 16:37:14
tik šviesa... ir visa prasmė slypi čia