Tyliai kapsint tikėtoms sekundėms, lašas po lašo
Išdalina save apsigaubę besote srove,
Aštrūs žvilgsnių spygliai tikrovę užrašo,
Dabarty sugerti atspindžiai stikluose.
 
To švytėjimo mirksniai — išgaravę troškimai,
Susipynę mazgai surišti jau minčių gelmėse.
Žodžiai, kurie vienas kitą dar gina,
Nes kažkur netoli viešpatauja tyla.

Tiktai laikinos sankryžos, slinktys ir kryptys,
Nesudėti taškai paslapčių laukime,
Ne stebuklai — miražai spalvoti tik gintis.
Pralaimėjusių šitam kare nebėra.
Tik šviesa.