Santrauka:
Be ypatingų vingrybių :)
Aš netikėjau, kad paliks delne
Vidun prasprūdęs lietaus lašas,
Netirpo – šildė jis mane.
Už lango debesis vis nešė,
Palinko medžiai ir audra
Lapus nuplėšė lyg prieš žūtį...
O tu buvai giedra giedra,
Tokia, kokia, norėjau, būtum.
Ir mūs mažučiam kambary
Šypsnys vaivorykštės nušvito –
Ištiesus delną, į kurį
Ir saulė, ir lietus įkrito.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-05-25 17:36:12
taip žavingai įkrito
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-05-25 15:37:16
Nuostabu... pasiilgau kaip lietaus eilių..........tik drįstu įterpti ,,trigrašį" - pabaigoj man susiskaitė:
,,Ir saulė, ir lietus sutilpo.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-05-25 14:43:38
Sutvisko žodžiai gaiviai, it vaivorykštė...