Visuma, nors su painoku įsibėgėjimu, neblogai perteikta.  Dėl lubrikanto – kaip pažiūrėsi, toks šiek tiek išsikišantis žodis įmanomas, o štai nespėjo diskutuotinas, nes jis daug ką keičia. Patepimą galima, gal ir reikia, suprasti bendriau, bet nespėjo pirmiausia rodo laukimą, kad iš asmeninės būsenos išvestų kas nors iš šalies, mechaniškai, ne per vidų (tai pamąstymai apie žodžio galimybes).
Sklandžiausias paskutinis posmelis, o kabantis ant nykščio puodukas kuria vienišo žmogaus, pakibusio prie staliuko, paveikslą ir apibendrina būseną – ją pavadinčiau „ką gi“.