Nurasojo lašais ąžuolėlis
Po naktinio audringo lietaus,
Žalią galvą į dangų pakėlęs,
Beržui gyrės, kad greitai užaugs.
Tegul lyja lietus, tegul krinta,
Šaknimis ir lapeliais jį gers,
Gegužės vainiku padabintas,
Viršūnėlės žolėm nenulenks.
Neišduos savo vardo jis niekam,
Ąžuolų jau tokia giminė,
Jei užaugt šitoj žemėje liepta,
Išdidžiai čia žaliuos ir stovės.
Žaidžia ryto rasa, žemėn bėga
Prasiskleidusiu jaunu lapu,
Jam palikdamas atneštą jėgą,
Dovanotą tamsių debesų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2014-05-22 07:53:04
gražu ir jausminga....
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-05-21 10:24:52
Gražiai, vaizdingai ir jautriai. Ąžuolėlis – ištvermės ir tvirtumo simbolis... Manyčiau, ir vaikams būtų labai artima.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-05-21 09:28:08
na, Jūs gamtos lyrikas. Visada geri kūriniai