Žinau,
Kad nieko naujo neištarsiu,
Tik kaip ištvert, antai
Alyvos siaučia užu vartų,
Svaigina jų kvapai!
Pražydo baltos ir raudonos,
Kiekviena nuostabi,
Prieit, palenkt, įkvėpt vilioja
Kekė žiedų sunki.
Ilgai ilgai prie jų ėjau
Per metų laiptelius,
Gerai, kad vėl pasivijau
Laimužės žiedelius.
Geguže miela, pasakyk,
Na, ko gi taip skubi?
Leisk užsimiršt ir pasiklyst
Alyvų siautuly!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-05-21 07:39:36
Gaivus alyvomis dvelkiantis žodis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-05-20 23:07:15
Tas tiesa - bene gražiausias metų mėnuo.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-05-20 22:27:18
Šiek tiek aistiškas pasirodė, ypač pirmasis posmas, jis gal ir geriausia viso teksto dalis. Toks dinamiškas
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-05-20 22:08:36
smagus ir svaigus