Žinau,
Kad nieko naujo neištarsiu,
Tik kaip ištvert, antai
Alyvos siaučia užu vartų,
Svaigina jų kvapai!
 
Pražydo baltos ir raudonos,
Kiekviena nuostabi,
Prieit, palenkt, įkvėpt vilioja
Kekė žiedų sunki.
 
Ilgai ilgai prie jų ėjau
Per metų laiptelius,
Gerai, kad vėl pasivijau
Laimužės žiedelius.
 
Geguže miela, pasakyk,
Na, ko gi taip skubi?
Leisk užsimiršt ir pasiklyst
Alyvų siautuly!