kuo kvepia žvaigždės karūnuotos lietumi
kai jų šviesa vyniojasi ant pirštų
nenutekėjus nuotaka nakty
balta ieva
tikrovės sapno tirščiai
kuriais užtepsi lūpų kampučius
aklavietės pulsuos
nesuturėsi
pradžių pradžios
su bambos mazgeliu
bežiedžių medžių virpančiam pavėsy
kuo kvepia sugrįžimai
natomis
neišniūnuotų motinos lopšinių
priglusi prie dangaus
lietus užgis
ir žvaigždės vėl kvepės
lig pamišimo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-05-21 10:47:18
priglusi prie dangaus
lietus užgis...
Atrandate jautriai gražių vaizdinių, gilūs jausmų labirintai, gera paklaidžioti jais. Nuostabi Jūsų poezija.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-05-21 07:57:40
Vaizdaus ir įtaigaus žodžio tirščiai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-05-20 23:05:57
...plius pavadinimas puikus.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2014-05-20 22:35:43
Pribloškiantis. Glaudžiu.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-05-20 22:29:15
Labai stiprus tekstas, gera buvo paskaityti. Ačiū.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-05-20 19:34:16
Nuostabus
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2014-05-20 19:15:04
Gražu...lig pamišimo.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-05-20 11:26:56
Tirštais vaizdiniais iškvepėta.