Žibuoklės žiedas man nusišypsojo
Ir sveikina padangėj vyturys.
Pavasaris, žaliu žirgu atjojęs,
Jau pasibeldė į manas duris.

Purienų auksu žemė praturtėjo,
Suskilo saulė į pienes gelsvas.
Pienėms pražilus, kitos lauko gėlės
Ramiai ir tyliai derina spalvas.

Einu per žemę, žydinčią ir jaukią,
Einu, šypsausi saulei, vyturiams.
Žolė rasota prisiliesti šaukia
Ir gaivią rasą saujon susisemt.

Jos atsigersiu lyg gaivaus šaltinio,
Kuris tvirtumą, džiaugsmą dovanos.
Pavasaris. Žibuoklę rankos skina,
Širdis pilna svajonių ir dainos.