Žibuoklės žiedas man nusišypsojo

Ir sveikina padangėj vyturys.

Pavasaris, žaliu žirgu atjojęs,

Jau pasibeldė į manas duris.



Purienų auksu žemė praturtėjo,

Suskilo saulė į pienes gelsvas.

Pienėms pražilus, kitos lauko gėlės

Ramiai ir tyliai derina spalvas.



Einu per žemę, žydinčią ir jaukią,

Einu, šypsausi saulei, vyturiams.

Žolė rasota prisiliesti šaukia

Ir gaivią rasą saujon susisemt.



Jos atsigersiu lyg gaivaus šaltinio,

Kuris tvirtumą, džiaugsmą dovanos.

Pavasaris. Žibuoklę rankos skina,

Širdis pilna svajonių ir dainos.