Nežinau, kas esi, tartum sapnas iš būtojo laiko,
Lyg svaja baltapūkė, užgimusi mano delne.
Nežinau, kas esi, bet buvimas palaiko palaiko...
Per gyvenimo klonius ir kalnus palydi mane.
Nežinau, kas esi, bet girdėjau, kaip meldžiasi pušys,
Perlai atliepė joms užkerėtame jūros dugne.
Nežinau, kas esi, bet, tikiu, niekada nepalūšiu,
Nes jaučiu, kad vis saugai, globoji ir myli mane.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-05-20 19:59:24
Tikrai puikus darbelis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-05-19 11:03:25
Laimuže, jau kurį kartą pastebiu Jūsų puikių eilių gaidas. Mokate pajusti, mokate pateikti. Žodžiu puikūs Jūsų tekstai.