Tu nešies visą tuntą sparnuotų minčių,
jos apgobt mano dvasią ketina,
aš tave ateiti ir būti vienovėj kviečiu,
Tavo angelas mano vienatvę jaukina.
Aš girdžiu, kaip man moja baltieji sparnai,
kaip įžiebia šviesas panaktinis,
kaip tamsa atkeliauja miškais ir laukais,
kaip naktis žvaigždes sunokina.
Ženk į sostą, mintie išdidi,
pink iš deimantų puikų vainiką,
jau ateina ateina, girdi? -
Tavo angelas mano vienatvei paliko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2014-05-14 09:59:48
Gera, kai girdima...
Vartotojas (-a): Nikole Bergman
Sukurta: 2014-05-14 09:15:53
Nuostabiai šviesus, gražus, sparnuotas:)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-05-14 01:05:30
Tikrai geras kūrinys. Mano kaip redaktorius nuomone, jis būtų nuoseklesnis, jei prasidėtų antrąja strofa...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2014-05-13 21:54:15
Ženk į sostą, mintie išdidi,
pink iš deimantų puikų vainiką,
-------------------------------------------
Tavo angelas mano vienatvei paliko.
Kodėl šie žodžiai man tokie artimi?...