Tu nešies visą tuntą sparnuotų minčių,
jos apgobt mano dvasią ketina,
aš tave ateiti ir būti vienovėj kviečiu,
Tavo angelas mano vienatvę jaukina.

Aš girdžiu, kaip man moja baltieji sparnai,
kaip įžiebia šviesas panaktinis,
kaip tamsa atkeliauja miškais ir laukais,
kaip naktis žvaigždes sunokina.

Ženk į sostą, mintie išdidi,
pink iš deimantų puikų vainiką,
jau ateina ateina, girdi? - 
Tavo angelas mano vienatvei paliko.