Santrauka:
Tuoj galvosūkiai baigsis.
Voldemaras Zacharka
X
Buvo vėlus laikas, tad sekliai tą vakarą su nutvertais „dievo mūkelėm“ ilgai terliotis nebuvo nusiteikę. Iškart buvo galima sėdmenimis jausti – šie pasiruošę viską išdėstyti kad ir čia pat. Romas Juška pračiulbo iškart. Paklaustas apie sėbrą, pliuškis išpyškino, kad tai – Petras Prapiestis. Morkėnas pagalvojo, ar tik tai nebus tas trūkstamas kevirtasis? Tardytojas jautė, jog Juška savo draugužio bijo ir nelabai ką daugiau tepasakys. Tiesa, Juška dar pasisakė, kad tai jis nurodė apiplėšimo objektą – mat kurį laiką pats buvo dirbęs gamykloje, laiko pasiruošti pakako. Gi signalizaciją išjungti, jam, radiotechnikos specialistui, tebuvo „pūlių vietoj“.
– Dabar jau aišku, – išvedus vieną įtariamajį žiobtelėjo Tadas, – kodėl ta šutvė dirbo šioje gamykloje. Na, studente, laikas susipažinti su vadeiva. Regis, tuoj prasidės siurprizai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-05-13 14:46:31
Pažandėmis jausti – vienoje ankstesnėje dalyje buvo tokia jausminga detalė, bet dabartinė buvo galima sėdmenimis jausti – kur kas sultingesnė. Tai dar kartą rodo, kad bet kokio žanro kūrinyje, šiuo atveju ir detektyve, įmanoma parodyti savo stilių.
Laukiu nesulaukiu siurprizų.