Voldemaras Zacharka
X
Buvo vėlus laikas, tad sekliai tą vakarą su nutvertais „dievo mūkelėm“ ilgai terliotis nebuvo nusiteikę. Iškart buvo galima sėdmenimis jausti – šie pasiruošę viską išdėstyti kad ir čia pat. Romas Juška pračiulbo iškart. Paklaustas apie sėbrą, pliuškis išpyškino, kad tai – Petras Prapiestis. Morkėnas pagalvojo, ar tik tai nebus tas trūkstamas kevirtasis? Tardytojas jautė, jog Juška savo draugužio bijo ir nelabai ką daugiau tepasakys. Tiesa, Juška dar pasisakė, kad tai jis nurodė apiplėšimo objektą – mat kurį laiką pats buvo dirbęs gamykloje, laiko pasiruošti pakako. Gi signalizaciją išjungti, jam, radiotechnikos specialistui, tebuvo „pūlių vietoj“.
– Dabar jau aišku, – išvedus vieną įtariamajį žiobtelėjo Tadas, – kodėl ta šutvė dirbo šioje gamykloje. Na, studente, laikas susipažinti su vadeiva. Regis, tuoj prasidės siurprizai.