būties slėpynės

ak
tie dangaus verpetai
kartais įsuka kartu su
žiedlapiais iki pat
aukštybių

o tada
kas sau
Mefistofelio pėdsakais
išsiskirsto

kartais sėdžiu
kojas įmerkęs į upę
ir nebelieka
čiadabartiškumo

tik 
kiek į žydinčią obelį
bežiūrėtum negali
nesistebėti

ak
pievų ūkai vėl
vandenį drumsčia
o aš jau kitoj tėkmėj
​kojas mirkau
Barabas

2014-05-12 11:18:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2014-06-18 09:50:08

tik 
kiek į žydinčią obelį
bežiūrėtum negali
nesistebėti
 > išties:)

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2014-05-12 13:52:34

Žavus trumputis pasinėrimas į žiedlapių debesis :)

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2014-05-12 12:30:13

Puikiai

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2014-05-12 11:39:02

Kokie gražūs Jūsų pastebėjimai, tokie tikroviški, o ypač paskutinį gyvai jaučiu. :)