Išplėšęs nakties tamsą švino pirštais,
užpilsiu smėlio saują ant gūdžios tylos.
Ir širdyje pražydę edelveisai
tarytum rausvas vakaras sunoks.
Daugel balsų erdvėj aidės vargonai,
į taktą širdies dūžiai juos lydės.
Miesto kaitroj boluojąs tavo veidas
kaip chrizantemos žiedas skleisis, bet tylės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-06-11 19:09:36
Šio poeto darbą skaitau pirmqkart, bet labai patiko, einu visų kiek čia yra perskairyti,kad nuomonę pasitvirtintų,,,
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-06-11 13:27:17
...įdomi ta ramybė...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2014-05-13 22:14:39
Nuoširdūs žodžiai ir man labai patiko.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-05-12 12:01:15
Labai gražu, puiki mintis, ramybės visada reikia.